PROTESTŲ PUSMETIS: dėkojame visiems, kurie atėjo, palaikė ir tikėjo!

Pusę metų trukęs valdančiųjų bandymas jėga ir skuba prastumti skandalingas LRT įstatymo pataisas baigėsi birželio 5 d. Tai, ką valdančioji dauguma bandė prastumti buldozeriu, virto vienu didžiausių pilietiniu pasipriešinimu nepriklausomoje Lietuvoje. Visuomenės ir opozicijos sutelktumas tapo ta jėga, kuri sustabdė šį procesą. Kviečiame prisiminti esminius protestų pusmečio įvykius.

• 2025 12 09 | Vilniuje prie Seimo nuvilnijo pirmasis masinis protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“. Susirinko virš 10 000 žmonių, aiškiai pasakiusių NE valdančiųjų norui apriboti laivą žodį.

• 2025 12 16 –18 | nepaisant visuomenės reakcijos, valdantieji aktyvavo skubos tvarką. Protestai tęsėsi tris dienas iš eilės. Pasirašyta viena daugiausiai balsų surinkusių internetinė peticijų Lietuvos istorijoje – surinkta net 143 000 parašų.

Neatlaikiusi masinių demonstracijų, peticijų ir opozicijos vykdomo filibusterio, valdančioji koalicija buvo priversta atsitraukti ir atidėti galutinį balsavimą į 2026 metus.

• 2026 04 08 | valdžios kėslams neblėstant, prie Seimo vėl susirinko daugiau nei 10 000 piliečių, reikalaujančių ginti demokratinius saugiklius.

• 2026 04 25 | paskutinysis protestas Katedros aikštėje. Apie 25 000 žmonių susirinko į vieną didžiausių pastarųjų metų protestų Lietuvoje, tapusį nepalaužiamu skydu žodžio laisvei.

Visuomenės aktyvumas padėjo užtikrinti, kad šis teisinis brokas nebūtų priimtas skubiai ir užsimerkus. Tuo pačiu tai išryškino ir gilesnes problemas: pagrindinės Venecijos komisijos bei kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijos taip ir liko išgirstos tik viena ausimi, o galutinis balsavimas Seime vyko nežinant Seimo pirmininko pateiktų atsakymų Venecijos komisijai. Paradoksalu ir tai, kad per visą šį pusmetį Kultūros ministrė taip ir nepasirodė nei viename šį įstatymą svarsčiusiame Seimo Kultūros komiteto posėdyje.

Pilietinį indėlį posėdžių salėje pripažino ir opozicija, viešai padėkojusi visiems prisidėjusiems. Opozicijos atstovas Simonas Kairys Seimo posėdyje, kreipdamasis į valdančiuosius, kalbėjo: „Labiausiai noriu padėkoti pilietinei visuomenei, Kultūros protestams, kurie sustabdė Nemuno aušros kėslus kalbant apie Kultūros ministeriją, kurie sustabdė jau ir kartu socialdemokratų visus kėslus, kurie buvo nukreipti prieš laisvą žodį. Tokių daugiatūkstantinių minių per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nebuvo. Be šitos jėgos, be kultūros žmonių įsitraukimo, be aktyvios pilietinės visuomenės, aš nežinau, kokie stabdžiai yra jūsų viduje. Tai, kad dabar jūs esate valdžioje, nereiškia, kad jūs galite viską”.

Tuo tarpu iš valdančiųjų pusės iki pat galo girdėjosi gynybinė pozicija ir netgi melas. Posėdžio metu R. Žemaitaitis, teigė, kad šitas įstatymas nekalba apie žodžio laisvę ar apribojimus, o apie paprastus techninius dalykus. Pasako jo, pats įstatymas nuo paskutinio piketo (taip jis vadina protestus) esą niekuo nepasikeitė, nei vienu sakiniu, nei vienu žodžiu. Tai melas - darbo grupės parengtam pirminiam projektui buvo pateikta maždaug 150 parlamentarų pasiūlymų, apie 15 įvairių organizacijų bei institucijų siūlymų ir daugiau nei 40 Seimo Teisės departamento pastabų.

Pirma, tai parodo, koks brokuotas ir politizuotas buvo šis įstatymas. Antra, be mūsų visų kantraus budėjimo ir dėmesio, pirminis projektas būtų priimtas dar praėjusiais metais valdančiųjų balsais.

Ar ši kova laimėta?

Didele dalimi taip - iš įstatymo buvo pašalintos didžiausios grėsmės žiniasklaidos laisvei bei visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Tačiau budrumo prarasti negalime, valdančiųjų veiksmai per visą šį pusmetį parodė, kad pasitikėti jų veiksmais ar pažadais negalima.

Kas toliau?

Birželio 26 d. Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami įvertinti, ar priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.

Dokumente išskirti motyvai, dėl kurių kreipiamasi:

• LRT tarybos formavimo politizavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos (prezidentas ir Seimas). Be to, parlamentarai pabrėžia, kad tarybos narių kadencija trumpinama iki 4 metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai lieka minimalūs.

• Naujame įstatyme neapibrėžta LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra. Pasak Seimo narių, įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo.

• Naujai įteisintos LRT generalinio direktoriaus taisyklės dabar yra taikomos atgaline data. Nauji atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT vadovui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams.

Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė. Taigi, tam tikri teisininiai procesai ir toliau tęsiasi net ir Prezidentui pasirašius LRT įstatymo pataisas.

O mes dėkojame kiekvienam, kuris skyrė savo laiką, atėjo į susitikimus ar tiesiog palaikė mintimis. Tai buvo puiki pamoka mums visiems, kad susitelkę galime daryti realią įtaką. Ši pusės metų epopėja įrodė, kad, kai valdantieji pamiršta demokratijos principus, piliečių jėga gali sustabdyti net patį įnirtingiausią buldozerį.

Protestai veikia.

N

Nuotraukų autoriai: Andrej Vasilenko, Eketerina Khvashchynskaya, Artūras Morozovas, Remigija Vilniūtė, Martynas Norvaišas, Ugnius Bagdonavičius