Kultūros asamblėja: nuo susitelkimo iki pokyčių
2025 m. rudenį Lietuvoje auga pilietinis pasipriešinimas, kilęs reaguojant į politinius sprendimus, turinčius įtakos kultūrai, žiniasklaidos politikai ir demokratiniam valdymui. Menininkai, kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, įvairių sričių specialistai bei visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad šie procesai kelia grėsmę institucijų nepriklausomumui ir visuomenės pasitikėjimui.
2025 m. rugsėjį Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kultūros ministeriją perdavė politinei partijai „Nemuno aušra“ – populistinei partijai, siejamam su antieuropietiškais, antisemitiniais ir prorusiškais naratyvais. „Nemuno aušros“ lyderis jau buvo pripažintas pažeidusiu Konstituciją ir tai kėlė rimtų abejonių dėl jo ir jo partijos įsipareigojimo laikytis demokratijos principų. Didėjanti šios politinės jėgos įtaka kultūros politikai augino cenzūros, mažumų balsų marginalizacijos, istorinės atminties iškraipymo, gilesnės poliarizacijos ir didesnės Kremliaus įtakos riziką.
Šis sprendimas įžiebė precedento neturintį pilietinį judėjimą: Kultūros asamblėją. Ji subūrė šimtus kultūros įstaigų, nepriklausomų menininkų ir organizacijų, įsipareigojusių ginti kultūros autonomiją, kūrybos laisvę ir demokratinio valdymo vientisumą.
Tai, kas prasidėjo kaip kultūros atstovų protestas, vėliau išaugo į platesnį pilietinį judėjimą, vienijantį bendruomenes ir suformavusį daugiau nei dešimt regioninių asamblėjų visoje Lietuvoje. Švietimo, mokslo, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ir kitų viešojo sektoriaus sričių atstovai išreiškė solidarumą bei prisijungė prie raginimų užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą kultūros politikoje. Universitetų bendruomenės, ūkininkų asociacijos ir profesinės sąjungos taip pat prisijungė pabrėždamos, kad ši kova peržengia kultūros srities ribas – ji liečia demokratinio dalyvavimo ir teisinės valstybės ateitį Lietuvoje.
Nepaisant visuomenės protestų, 2025 m. rugsėjo 25 d. partijos „Nemuno aušra“ narys Ignotas Adomavičius buvo paskirtas Lietuvos Respublikos kultūros ministru. Dėl didėjančio visuomenės spaudimo, 2025 m. spalio 3 d., išdirbęs vos savaitę laiko, Ignotas Adomavičius atsistatydino iš pareigų. Užgimęs pilietinis judėjimas čia nesustojo: pirmasis pasipriešinimo mėnuo suvienijo žmones visoje šalyje. Spalio 5 d. įvyko įspėjamasis streikas - didžiausias protestas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kurio metu 81 šalies mieste ir 22 užsienio šalyse įvyko daugiau nei 300 renginių.
Kultūros asamblėja 2025 m. spalio 21 d. - lapkričio 21 d. laikotarpį paskelbė protesto mėnesiu „Mes esame kultūra“. Jo metu taikiomis, įtraukiomis ir kūrybiškomis akcijomis buvo siekiama išreikšti pilietinę atsakomybę bei solidarumą. Šis mėnuo subūrė menininkus, pedagogus, mokslininkus, ūkininkus, viešojo sektoriaus specialistus ir kitus įvairių politinių pažiūrų asmenis. Protesto mėnuo baigėsi eitynėmis ir maždaug 5 000 žmonių mitingu prie Parlamento.
Šiuo nuolatinės mobilizacijos laikotarpiu Kultūros ministerija, neturėdama patvirtinto ministro, pradėjo formuoti savo politinę komandą. 2025 m. lapkričio 10 d. Kultūros ministre buvo paskirta socialdemokratų partijos atstovė Vaida Aleknavičienė.
2025 m. gruodžio mėnesį Kultūros asamblėja paskelbė Švietimo mėnesiu, dalį savo dėmesio ir veiklos nukreipdama į pilietinį ugdymą bei demokratinį raštingumą. 2025 m. gruodžio 5–6 d. Asamblėja surengė Tarptautinį demokratinio pasipriešinimo forumą „Iššokti iš verdančio puodo“, kuriame dalyvavo žurnalistai, žiniasklaidos ekspertai, akademikai ir pilietiniai aktyvistai iš 12 Europos šalių, įskaitant Slovakiją, Vengriją, Moldovą, Sakartvelą, taip pat dalyviai ir stebėtojai iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos ir Estijos. Forume daugiausia dėmesio skirta bendrai žiniasklaidos užvaldymo, demokratijos erozijos ir pasipriešinimo sambūrių patirčiai, akcentuoti tokie patys apie grėspę įspėjantys ženklai ir pabrėžta ankstyvo pilietinio atsako bei tarptautinio solidarumo svarba.
Tuo pačiu metu 2026–2028 m. Kultūros ministerijos biudžetas buvo drastiškai sumažintas. Toks valdančiosios daugumos priimtas sprendimas turės ilgalaikių pasekmių kultūros įstaigoms, menininkams ir regioninėms programoms – kels grėsmę ne tik kultūrinės veiklos stabilumui, bet ir patiems Lietuvos kultūros ekosistemos pamatams.
Reaguojant į tokias aplinkybes, visoje Lietuvoje tęsėsi solidarumo akcijos ir vieši pareiškimai: žurnalistų asociacijos, aplinkosaugos aktyvistai, sveikatos priežiūros specialistai ir verslo atstovai dar kartą patvirtino savo paramą pagrindiniams judėjimo reikalavimams – skaidrumo, kompetencijos ir demokratinio valdymo reikalavimams. Tapo aišku, kad demokratija Lietuvoje patiria įtampą. Tai, kas prasidėjo kaip kultūros sektoriaus krizė, atskleidė daug gilesnius šalies valdymo iššūkius, apnuogino problemas, kurios peržengė kultūros sritį. Šie įvykiai sukėlė platesnį susirūpinimą dėl nepriklausomų institucijų, įskaitant visuomeninį transliuotoją, apsaugos, kuris tapo kito pilietinės mobilizacijos etapo dėmesio centru.
Nauji iššūkiai: išpuolis prieš žodžio laisvę ir visuomeninio transliuotojo autonomiją
2025 m. gruodžio pradžioje Seimo valdančiosios daugumos nariai, įskaitant partijos „Nemuno aušra“ atstovus, skubos tvarka svarstymui Seime pateikė LRT įstatymo pataisų projektą. Siūlomi pakeitimai apėmė visuomeninio transliuotojo valdymo struktūros keitimą, siekė didinti politinį priklausomumą nuo valdančiosios daugumos. LRT biudžeto įšaldymas taip pat pratęstas argumentuojant poreikiu peržiūrėti nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį. Žiniasklaidos ekspertai ir tarptautinės organizacijos įspėjo, kad šie žingsniai padidins politinį spaudimą ir įtaką visuomeniniam transliuotojui, sudarys sąlygas valdančiajai daugumai formuoti viešos komunikacijos naratyvą.
Šis skubotas ir politizuotas procesas išprovokavo antrąją visuomenės protestų bangą: keturis masinius protestus Vilniuje, skirtus žiniasklaidos laisvei ginti ir priešinimuisi LRT įstatymo pataisoms. 2025 m. gruodžio 9 d. daugiau nei 10 000 žmonių susirinko prie Parlamento į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!”. Vėliau sekė trys protestų dienos iš eilės – gruodžio 16, 17 ir 18 d., Seime valdančiajai daugumai stumiant pataisas tolyn buldozerio principu, nepaisant plataus visuomenės pasipriešinimo.
Lygiagrečiai šiems įvykiams Žurnalistų profesionalų asociacija, žurnalistai bei žiniasklaidos atstovai iš įvairių redakcijų inicijavo peticiją prieš LRT politinį užvaldymą, kurią pasirašė daugiau nei 140 000 Lietuvos piliečių. Peticiją viešai palaikė ir pasirašė bei visuomenę ragino tą daryti kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros atstovai bei nevyriausybinės organizacijos. Ši peticija tapo daugiausiai paramos balsų sulauksi internetinė peticija Lietuvoje. Tuo tarpu Parlamente opozicija naudojo procedūrines priemones, įskaitant parlamentinį obstrukcionizmą (filibuster), siekdami užvilkinti valdančiosios daugumos stumiamas pataisas ir neleisti pataisų iki 2025 m. pabaigos. Aktyvios pilietinės visuomenės, žurnalistų iniciatyvinės grupės bei opozicijos pastangomis balsavimas dėl LRT įstatymi pataisų nusikėlė į 2026 m.
LRT klausimas į Seimą grįžo 2026 m. pavasarinę sesiją. Projektas grąžintas Seimo Kultūros komitetui svarstyti sulaukus daugiau nei 150 pačių parlamentarų, visuomeninių organizacijų, piliečių bei Seimo Teisės departamento pasiūlymų ir pastabų. Naujoje projekto redakcijoje atsirado papildomų kontraversiškų nuostatų, įskaitant LRT valdybos ir Tarybos biuro įsteigimą, ribojimą kitų žiniasklaidos priemonių atstovams dalyvauti LRT eteryje, palengvintas generalinio direktoriaus atleidimo sąlygas, siūlymą, kad LRT galėtų veikti tik pagal su Vyriausybe penkeriems metams sudarytą sutartį. Projekto tekstą aštriai kritikavo Europos Tarybos Venecijos komisija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei pati žiniasklaidos bendruomenė. Ekspertai pabrėžė, kad siūlymai pažeidžia visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Seimo teisininkai konstatavo, kad LRT įstatymo pataisų projekto siūlomi pakeitimai prieštarauja Žiniasklaidos laisvės aktui – svarbiausiam Europos žiniasklaidos dokumentui. Lygiagrečiai trijų universitetų mokslininkai savarankiškai susibūrė, parengė ir pristatė alternatyvią LRT politinio neutralumo ir efektyvaus valdymo koncepciją.
Kol Seime virė chaotiškos diskusijos dėl LRT projekto pataisų, Žurnalistų profesionalų asociacija kartu su Kultūros asamblėja, matydami, kad valdantieji neatsitraukia ir toliau nepaisydami nieko buldozeriu stumia pataisas, pakvietė žmones į penktąjį protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“.
2026 m. balandžio 8 d. daugiau nei 10 000 žmonių vėl susirinko prie Seimo protestuoti prieš bandymus politizuoti visuomeninį transliuotoją ir susilpninti demokratinius saugiklius, saugančius žiniasklaidos nepriklausomumą.
Pirmieji protestai buvo sufokusuoti apsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, o 2026-aisiais pilietinė visuomenė pradėjo akcentuoti ir valdančiosios daugumos demokratinę atskaitomybę.
2026 m. balandžio 25 d. apie 25 000 žmonių Katedros aikštėje, Vilniuje, susirinko į kol kas paskutinį ir į vieną didžiausių pilietinių protestų Lietuvoje pastaraisiais metais, gindami žodžio laisvę, visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir demokratinę atskaitomybę.
Nepaisydami masinių protestų valdančioji dauguma skubėjo užbaigti LRT įstatymo pataisų priėmimo procesą iki gegužės 19 d., kuomet LRT taryba rinkosi į paskutinį posėdį esama ir valdančiajai daugumai palankia sudėtimi. Aktyviai į procesą įsijungus opozicijai, svarstymai klimpo dėl daugybės siūlymų, procedūrinių pažeidimų. Tiesa, balsavimui į Seimą įstatymo pataisų projektas iš Kultūros komiteto iškeliavo eliminavus pagrindines grėsmes LRT nepriklausomumui. Nebuvo atsitraukta nuo vienos labiausiai tarptautinių institucijų bei ekspertų kritikuojamos nuostatos - LRT generalinio direktoriaus atleidimo įsigaliojimo terminų.
2026 m. birželio 2 d. Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Opozicijos atstovai protestuodami balsavime nedalyvavo. Posėdžio pabaigoje net valdantieji pripažino, kad priimtas LRT įstatymas yra ne toks kokio jie norėjo ir siekė, o tam sugaišta pusė metų. Projekte nebeliko tų nuostatų, dėl kurių žmonės rinkosi net į 6 protestus: draudimo kitų žiniakslaidos priemonių atstovams dalyvauti LRT turinyje, nuostatos, kad dėl turinio ir redakcinės politikos spręstų ne LRT taryba taip pat bent kol kas atitraukta nuo nuostatos, kad LRT turės pasirašyti sutartį su Vyriausybe, o LRT direktorius galėtų būti atleistas už bet ką, tačiau liko generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas, kuris prieštarauja Venecijos komisijos ir kitų ekspertų išvadoms.
Šie įvykiai patraukė ir tarptautinį dėmesį. 2026 m. pradžioje Europos Parlamento nariai diskusijose dėl žiniasklaidos laisvės ir teisinės valstybės principų Lietuvoje išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pataisų, ragindami atidžiai stebėti situaciją ir laikytis Europos standartų dėl visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo. Lietuvos atvejis buvo minimas platesniame Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimo ir ES kasmetinės Teisinės valstybės ataskaitos kontekste. Europos Tarybos Venecijos komisija išvadas skubos tvarka teikė net 2 kartus. Jos vertinimu, net ir pakoreguotas projektas vis dar kėlė grėsmę LRT redakciniam nepriklausomumui, o naujų procedūrų taikymas atgaline data (galiojančiai vadovei) neatitiko europinių standartų.
Įvykių chronologija:
2025 m. rugsėjo 23 d.: reaguojant į planus perleisti Kultūros ministeriją politinei partijai „Nemuno aušra" įkurta Kultūros asamblėja.
2025 m. rugsėjo 25 d.: prie Prezidentūros įvyko protestas po to, kai šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, patvirtinantį atnaujintą ministrų kabinetą, Kultūros ministru paskirdamas „Nemuno aušros” atstovą Ignotą Adomavičių.
2025 m. spalio 3 d.: Kultūros ministras, patirdamas visuomenės spaudimą, pasitraukė iš pareigų praėjus savaitei nuo paskyrimo.
2025 m. spalio 5 d.: startavo Kultūros asamblėjos inicijuotas įspėjamasis streikas, kurio metu 81 šalies mieste ir 22 užsienio šalyse įvyko daugiau nei 300 renginių.
2025 m. spalio 21 d. – lapkričio 21 d.: Kultūros asamblėja inicijavo protesto mėnesį „Mes esame kultūra“. Protestui paramą išreiškė ir švietimo, mokslo, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ir kitų sektorių atstovai.
Spalio 25 d.: Lietuvos kultūros bendruomenės peticiją prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą (perdavimą „Nemuno aušrai“) per mėnesį pasirašė daugiau nei 80 000 piliečių.
Lapkričio 4 d.: pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo Kultūros ministerijos politinė komanda buvo formuojama be paskirto ministro, pradedant nuo viceministrų. Visuomenės spaudimas lėmė paskirtojo viceministro Aleksandro Broko pasitraukimą, o kita kandidatė į viceministrus, kurios skyrimas sukėlė rimtą visuomenės susirūpinimą dėl kompetencijos, galiausiai paskirta nebuvo.
2025 m. lapkričio 10 d.: socialdemokratė Vaida Aleknavičienė paskirta kultūros ministre.
2025 m. lapkričio 21 d.: Vilniuje mitingas bei eitynės „Kokios Lietuvos mes norime“ subūrė apie 5 000 žmonių, raginusių lyderius prisiimti atsakomybę už demokratijos išsaugojimą. Ūkininkai, medikai, pedagogai, akademikai bei sportininkai taip pat prisijungė prie kultūros bendruomenės pabrėždami tarpsektorinę vienybę.
2025 m. lapkričio pabaiga: Asamblėja įspėjo, kad Lietuvai kyla demokratinės erozijos rizika, ir atkreipė dėmesį į politinį spaudimą kultūros bei žiniasklaidos institucijoms.
2025 m. lapkričio 23 d.: Kultūros asamblėja paskelbė gruodžio mėnesį Edukacijos mėnesiu, skirdama dėmesį pilietiniam ugdymui, demokratiniam raštingumui ir atsparumo stiprinimui.
2025 m. gruodžio 1 d.: NAUJI IŠŠŪKIAI: Lietuvos Respublikos Seimo valdančiosios koalicijos atstovai pateikė įstatymo, reglamentuojančio nacionalinio visuomeninio transliuotojo LRT veiklą, pakeitimų paketą.
2025 m. gruodžio 5–6 d.: Vilniuje įvyko Tarptautinis demokratinio pasipriešinimo forumas, kuriame diskutuota apie žiniasklaidos užvaldymą, demokratinę eroziją ir pilietinį pasipriešinimą.
2025 m. gruodžio 9 d.: Vilniuje įvyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ prieš politinį kišimąsi į LRT veiklą. Prie Parlamento susirinko daugiau nei 10 000 žmonių.
2025 m. gruodžio 16, 17, 18 d.: protestai dėl žiniasklaidos laisvės Lietuvoje tęsėsi tris dienas. Daugiau nei 140 000 žmonių pasirašė peticiją – tai tapo didžiausio palaikymo sulaukusia e. peticija iki šiol.
2025 m. gruodžio 18 d.: reaguodama į masines demonstracijas, peticijas, teisinius skundus ir parlamentinės opozicijos organizuotą vilkinimą, valdančioji koalicija nusprendė atidėti galutinį balsavimą dėl LRT įstatymo pataisų iki 2026 m. pradžios, perkeliant svarstymą į kitą sesiją, užuot priėmus jas iki 2025 m. pabaigos.
2026 m. sausis: Europos Tarybos Venecijos komisija pradėjo rengti skubią išvadą dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų. Delegacija apsilankė Lietuvoje, konsultavosi su valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir žiniasklaidos atstovais. Komisijos išvadas buvo numatyta peržiūrėti Seimo pavasario sesijos metu.
2026 m. sausis: po tęstinio visuomenės spaudimo ir opozicijos procedūrinio kliudymo parlamente galutinis balsavimas dėl LRT įstatymo pataisų buvo oficialiai nukeltas į Seimo pavasario sesiją.
2026 m. sausis–vasaris: Europos Parlamento nariai išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pataisų, diskusijose, susijusiose su žiniasklaidos laisve ir teisine valstybe Lietuvoje, ragindami laikytis Europos standartų dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo.
2026 m. vasaris: parlamentinė darbo grupė, kuriai buvo pavesta peržiūrėti kontraversiškas LRT įstatymo pataisas, baigė darbą. Taip pat buvo paskelbta, kad projektas bus nagrinėjamas Seimo pavasario sesijoje.
2026 m. pavasaris: siūlomos pataisos grįžo į parlamento darbotvarkę su nauja skuba ir papildomomis kontraversiškomis nuostatomis. Patikslintame projekte atsirado planai dėl naujos LRT valdybos, LRT tarybos skyrimo struktūros pakeitimų, išplėstų generalinio direktoriaus atleidimo mechanizmų ir papildomų ribojimų kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimui kuriant turinį. Kritikai teigė, kad šie pakeitimai reikšmingai padidintų politinį poveikį visuomeninio transliuotojo valdymui ir redakciniam nepriklausomumui.
2026 m. pavasaris: nepaisant ankstesnių valdančiosios daugumos pažadų vengti skubos tvarkos, siūlomos pataisos grįžo į Parlamento darbotvarkę. Pilietinės visuomenės organizacijos ir opozicijos parlamentarai kritikavo tai, ką apibūdino kaip chaotišką ir politiškai forsuojamą teisėkūros procesą, kuriuo siekiama priimti pataisas iki numatytos LRT tarybos rotacijos 2026 m. gegužę. Kritikai teigė, kad kelios nuostatos buvo sukurtos tam, kad leistų dabartinei valdančiajai daugumai daryti įtaką transliuotojo valdymui prieš įsigaliojant naujai tarybos sudėčiai.
2026 m. balandis–gegužė: Seimo Kultūros komitetas rengė neįprastai intensyvias diskusijas dėl pataisų, suorganizavęs apie dešimt komiteto posėdžių, iš kurių kai kurie truko visą darbo dieną. Svarstymo metu buvo pateikta daugiau nei 150 pasiūlymų ir per 40 teisinių pastabų.
2026 m. balandžio 8 d.: protestai tęsiasi: daugiau nei 10 000 žmonių susirinko prie Seimo Vilniuje protestuoti prieš valdančiosios daugumos bandymą politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir susilpninti demokratinius žiniasklaidos nepriklausomumo saugiklius.
2026 m. balandžio 25 d.: apie 25 000 žmonių susirinko Katedros aikštėje Vilniuje į vieną didžiausių pilietinių protestų Lietuvoje pastaraisiais metais, gindami žodžio laisvę, visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir reikalaudami valdžios demokratinės atskaitomybės.
2026 m. gegužės 6 d.: Venecijos komisija antrą kartą Lietuvos valdžios institucijoms pateikė savo išvadas dėl siūlomų pataisų, iškeldama tą patį susirūpinimą dėl žiniasklaidos nepriklausomumo, valdymo modelio ir teisėkūros proceso.
2026 m. gegužės 17 d.: iš Seimo Kultūros komiteto LRT įstatymo projektas iškeliavo į Seimą. Komiteto diskusijų metu buvo pašalintos labiausiai kritikuotinos nuostatos.
Gegužės 21 d.: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos pateiktos svarstymui Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių salėje.
Birželio 2 d.: Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Posėdžio pabaigoje net valdantieji pripažino, kad priimtas LRT įstatymas yra ne toks, kokio jie norėjo ir siekė, o tam sugaišta pusė metų. Projekte nebeliko tų nuostatų, dėl kurių žmonės rinkosi net į 6 protestus. Tačiau liko liko nuostata dėl generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko, kuri prieštarauja Venecijos komisijos ir kitų ekspertų išvadoms.
Birželio 12 d.: Prezidentas pasirašo LRT įstatymo pataisas.
Ar ši kova laimėta? Didele dalimi taip - iš LRT įstatymo buvo pašalintos didžiausios grėsmės žiniasklaidos laisvei bei visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Tačiau budrumo prarasti negalime. Dėkojame kiekvienam, kuris skyrė savo laiką, atėjo į mitingus, dalyvavo protestuose ar tiesiog palaikė mintimis. Tai buvo puiki pamoka ir pilietiškumo treniruotė mums visiems. Ši daugiau nei pusės metų epopėja įrodė, kad, kai valdantieji pamiršta demokratijos principus, aktyvių piliečių jėga ir sutelktumas gali juos sustabdyti.