Kodėl balandžio 25-ąją būsime proteste prie Katedros?

Matydami protestus valdantieji puikiai jaučia visuomenės nepasitenkinimą, nors tai ir bando įvairiai neigti ar ignoruoti. Jie tikisi, kad visuomenės reakcija bus trumpalaikė, ją paveiks nuovargis, emocija praeis, o kartu išnyks ir spaudimas. Protestų apčiuopiami rezultatai ne visada pasiveja mus tą pačią akimirką. Pokyčiams reikia laiko, bet jie tampa realybe, kai už juos fiziškai stovime kantriai ir nuosekliai.

Sunku įsivaizduoti, kokia šiandien būtų Kultūros ministerija, jei ne spalio ir lapkričio mėnesių protestai ir koks dabar būtų LRT, jei ne gruodžio mėnesio protestai. Kultūros komitetas taip pat tarsi iš lėto lyg ir atsitraukinėja nuo kai kurių labiausiai kritikuotinų nuostatų. Piliečių aktyvumas gatvėse tiesiogiai koreliuoja ir su opozicijos veiksmais: matydami visuomenės palaikymą, jie aktyviau naudoja teisinius įrankius skubotiems sprendimams stabdyti.

Taigi, tai realūs pokyčiai ir įrodymas, kad pilietinis spaudimas veikia. Tai, ką jau pasiekėme, yra svarbu, bet sustoti negalime. Nes kol mes svarstome, ar dar tęsti, politiniai žaidimai tęsiasi, buldozeris absurdiškais metodais skinasi kelią toliau.

Pastaruoju metu dalyvavimas protestuose pamažu formuojasi kaip pilietinės visuomenės įprotis. Tai, kas vyksta šiandien, augina mūsų demokratinį „raumenį“ - gebėjimą organizuotis, telktis ir veikti kartu kai to reikia. Protestai yra ne vien tik apie spaudimą valdžiai – jie yra ir apie pasitikėjimą vieni kitais. Kiekvienas, kuris ateina, sustiprina solidarumo jausmą, kad esame ne vieni.

Balandžio 25-ąją susitikime proteste ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO! Parodykime, kad vienybė, kantrybė ir ryžtas yra mūsų jėga.