Kaip LRT taps politikų įrankiu?

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai grįžta ir LRT klausimas. Jei bus priimtos naujos LRT įstatymo pataisos, rizikuojame turėti politiškai priklausomą, biurokratišką ir suvaržytą visuomeninį transliuotoją. Kodėl taip skubama įgyvendinti LRT įstatymą? Dalis šių pataisų įsigaliotų iškart, įstatymą pasirašius Prezidentui, be jokio pereinamojo laikotarpio. Tad valdantieji skuba prastumti pakeitimus dar iki numatytos LRT tarybos narių rotacijos gegužę.

KAIP LRT TAPS POLITIKŲ ĮRANKIU?

- Apribojamas išorinių žurnalistų dalyvavimas kuriant LRT turinį. Ką tai reikštų? Atsiranda reikalavimas, kad ne LRT dirbančių žurnalistų ar ekspertų pasirodymą eteryje turėtų tvirtinti Taryba. Ta pati Taryba, kurios didžiąją daugumą sudaro politikų deleguojami asmenys. Tai reiškia, kad sprendimas, ką kviesti į laidą ar kalbinti, persikels į politikų įtakos zoną.

• Tiesioginė cenzūra? Bus daug paprasčiau užverti duris kritikams ir blokuoti balsus tų politologų, apžvalgininkų ar ekspertų, kurių nuomonė nepatinka valdančiajai daugumai.

• Eteryje gali nelikti pamėgtų laidų. Sprendžiant pagal tam tikrų politikų pasisakymus, panašu, kad bandoma iš eterio išstumti konkrečius žurnalistus ir laidų vedėjus (pavyzdžiui, Edmundą Jakilaitį, Ritą Miliūtę ar Andrių Tapiną), kurie nevengia aštrių klausimų politikams. Kartu su jais LRT eteryje gali nelikti ir jų kuriamų populiarių laidų.

• Jungtinių tyrimų pabaigos pradžia. Tokie jungtiniai kelių redakcijų tyrimai, kokius matėme pastaruoju metu, tiesiog taptų nebeįmanomi, nes jų „herojai” turėtų galią per savo deleguotus žmones Taryboje stabdyti ar vilkinti nepatogaus turinio pasirodymą eteryje. O tai lemia mažiau apsaugotus viešuosius interesus.

- Lengvinamos generalinio direktoriaus atleidimo sąlygos. Panagrinėkime ruošiamą dirvą paprasčiau „nuimti“ neįtinkančius vadovus. Ši siūloma pataisa po gruodžio mėnesio protestų apvyniota kitais žodžiais, bet iš esmės stumiama tokia pati.

• Slaptas balsavimas: Sprendimą dėl atleidimo Taryba galėtų priimti slaptai. Tai reiškia, kad nė vienam nariui nereikėtų prisiimti asmeninės atsakomybės ar viešai argumentuoti savo pasirinkimo. Patogu, kai nori pasislėpti nuo visuomenės akių.

• Politinis įrankis: įstatymo pataisose paliktos tos pačios landos, kurios leistų LRT vadovą atleisti be aiškių, iš anksto numatytų ir patvirtintų kriterijų. Tai sukuria galimybes Tarybai spausti vadovybę, kad ši rodytų „palankesnį“ turinį tam tikroms partijoms ar politiniams veikėjams.

Ką tai reiškia praktikoje? Bet kuris esamas ir būsimas LRT vadovas tampa politiškai pažeidžiamas. Jei jis, pavyzdžiui, bus nepalankus valdžioje esantiems politikams, jį bus nesudėtinga pakeisti parankesniu dėl naujame projekte atsiradusios itin plačios „viešojo intereso pažeidimo“ sąvokos. Pagal ją, vadovą būtų galima atleisti už netinkamą net 16-os skirtingų funkcijų vykdymą: nuo turinio ir finansų valdymo iki redakcinių reikalavimų, privatumo ar net tvarumo nuostatų. Taigi, rasti priežastį bus nesunku.

Šie siūlomi projekto pakeitimai palies ne tik esamą, bet ir visus ateities vadovus. Ši nuostata prieštarauja ir Venecijos komisijos rekomendacijoms, pagal kurias bet kokie pokyčiai galėtų būti taikomi tik ateities direktoriams. Į Lietuvą yra nukreiptos tarptautinių institucijų akys, kurios stebi žiniasklaidos laisvės klausimus. Europoje niekam nereikia kitų Vengrijų ir Slovakijų.

- Didinamas Tarybos narių skaičius. Užuot depolitizavę LRT valdymą, valdantieji siūlo didinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15.  Taigi, dar daugiau politinės kontrolės:

• Valdantieji siūlo didinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15. Tačiau šis pokytis nespręs esminės problemos - disbalanso tarp politikų ir ne politikų deleguojamų asmenų skaičiaus Taryboje, kuris šiuo metu yra 8 prieš 4.

• Tarybos daugumą vis tiek sudarys Seimo ir Prezidento deleguoti žmonės. Jei Taryba susidurtų su politiniam laukui svarbiu klausimu, visuomeninės organizacijos neturėtų net teorinių šansų pasipriešinti. Tokia Tarybos sudėtis visiškai neatspindi visuomenės intereso, nes tiesiog per didelė politikų skiriamų narių proporcija.

• Dar daugiau į LRT tarybą siūloma įtraukti ir naujos organizacijos – Lietuvos Respublikos trišalės tarybos – atstovą. Trišalės tarybos narė yra Vyriausybė, taigi užuot depolitizavus LRT Tarybą, politinė įtaka tik stiprės.

• Kovoje dėl LRT Taryba jau daro spaudimą žurnalistams – nuo bandymų riboti ar uždrausti tylos minutes eteryje iki priešiškų reakcijų į žurnalistų bendruomenės planus atnaujinti protestą. LRT darbuotojai sulaukė skambučių ir iš Tarybos pirmininko su užuominomis, kad jie esą galimai pažeidžia etikos kodeksą. Spaudimas jau vyksta, akivaizdu, kad protestai nėra patogūs politikų nuomonę atstovaujančiai LRT Tarybai.

- Steigiamas LRT tarybos biuras.

• Papildoma struktūra Tarybos veiklai sustiprinti: siūlomo įsteigti LRT Tarybos biuro pagrindinis uždavinys – padėti Tarybai vykdyti nustatytas funkcijas ir užtikrinti jos darbą. Tarybos biuro kompetencijas, funkcijas ir pareigas tvirtintų pati Taryba, jai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi jos darbuotojai.

• Kontrolės įrankis? Nors biuras turėtų atlikti labiau sekretoriato darbą, jam numatoma funkcija taip pat ir prižiūrėti LRT turinio atitikimą įstatymui. Tai reiškia, kad politizuota Taryba gauna papildomą instrumentą daryti spaudimą turiniui per „savo“ biuro darbuotojus.

• Investicija į biurokratiją? Kol kas nėra aišku, kiek papildomų lėšų reikėtų tokio biuro išlaikymui, tačiau kryptis akivaizdi – daugiau pinigų administravimui, mažiau turiniui.

- Siūlymas, kad LRT galėtų veikti tik pagal su Vyriausybe penkeriems metams sudarytą sutartį.
Ką tai reiškia? Siūlyme politikai atviru tekstu išdėsto, kad šioje sutartyje būtų nurodoma, kiek laidų ir kokiomis temomis turi sukurti žurnalistai pagal vyriausybinį pavedimą. Tai pats (bent jau kol kas) pavojingiausias valdančiųjų siūlymas, nes jis lemtų, kad politikai įgautų galias tiesiogiai kištis į žurnalistų kuriamą turinį, diktuoti, ką turi matyti visuomenė.

Seimo teisininkai jau konstatavo, kad LRT įstatymo pataisų projekto siūlomi pakeitimai prieštarauja Žiniasklaidos laisvės aktui – svarbiausiam Europos žiniasklaidos dokumentui. Projektas prieštarauja ir Venecijos komisijos rekomendacijoms, pagal kurias bet kokie pokyčiai galėtų būti taikomi tik ateities direktoriams. Jei ignoruosime šiuos signalus, Lietuvai gresia vidinės laisvės praradimas, o tuo pačiu dar ir Europos Komisijos sankcijos.

Užduokime visus rūpimus klausimus ir išreikškime savo pilietinę poziciją proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“. Susitikime balandžio 8 d. 18 val. Nepriklausomybės aikštėje!
Protestą organizuoja žurnalistų iš įvairių redakcijų bendruomenė ir Kultūros asamblėja.